Jau daugelį metų žinoma, kad migrenos gydymas priklauso nuo miego. Nuo migrenos kenčiantys žmonės dažnai gulasi į lovą, nes tik taip jie gali patogiai išsimiegoti. Galiausiai užmigsite ir pajusite, kad galvos skausmai mažėja. Migrenos priepuolius gali sukelti nereguliarus miego režimas ir miego trūkumas. Jei galite, pagerinkite savo miego higieną. Padarykite pertraukėlę prieš miegą, išgerkite pieniško gėrimo ir atsigaivinkite prieš miegą.
Ką daryti?
Venkite stresinių situacijų prieš miegą. Dehidratacija - tai vandens trūkumas organizme. Daugelis žmonių, kenčiančių nuo migrenos, didina vandens suvartojimą, nes žino, kad dehidratacijos atveju jiems prasidės migrena. Nėra aišku, koks kiekis yra geriausias. Dauguma žmonių mano, kad pakanka puodelio (100 ml) vandens kas 1-2 valandas per dieną. Gerai žinomas pavyzdys - inžinierius, kuris kruopščiai fiksavo savo suvartojamo vandens kiekį ir migrenos priepuolių dažnumą.
Jis suprato (atlikęs statistinę analizę!), kad jo migrenos dažnis yra maždaug perpus mažesnis, nei jis manė anksčiau. Reguliarus vandens vartojimas sumažino jo migrenos dažnumą maždaug 50% Šiltesnio klimato šalyse ir per karščius gali tekti gerti daugiau vandens.
Pratimai
Gerai žinoma, kad dėl fizinio krūvio į smegenis išsiskiria natūraliai gaminami nuskausminamieji (vadinamieji endorfinai). Reguliari mankšta gali pagerinti jūsų savijautą. Galvos skausmas yra mažiau tikėtinas, jei jaučiatės sveiki. Problema ta, kad kai kuriems migrena sergantiems žmonėms galvos skausmas gali atsirasti per dažnai mankštinantis, ypač jei jie yra pavargę, dehidratuoti arba būna ryškioje saulės šviesoje.
Pradėkite lėtai, pavyzdžiui, kasdien pusvalandį nueikite vieną mylią. Paskui didinkite kilometražą, kol galėsite nueiti 2-3 mylias per savaitę. Galite eiti įdomiais maršrutais su draugu ar partneriu arba tiesiog laikytis įprasto režimo. Nebūtina treniruotis bėgti maratonus. Reguliari mankšta, pavyzdžiui, vaikščiojimas, yra puiki pagalba.
Moksliniai tyrimai
Tyrimai parodė, kad sporto salėje atliekami užsiėmimai, pavyzdžiui, irklavimas, važiavimas dviračiu ir žingsniavimas, gali sumažinti migrenos dažnumą. Viename tyrime nustatyta, kad, užsiimant šia veikla tris kartus per savaitę po valandą, migrenos dažnis sumažėjo nuo 30 iki 50%. Antrasis tyrimas, kurio metu buvo naudojami pratimai su dviračiais, tokių stiprių rezultatų nedavė. Yra daug informacijos apie dietas. Daugelis žmonių kalba apie tokius migreną sukeliančius veiksnius kaip šokoladas ar kava. Prasminga vengti maisto, kuris sukelia migreną.
Jei pažvelgsite į maistą, kuris skatina valgymą, gali būti, kad turėjote blogą naktį, praleidote pietus arba patyrėte stresą. Nenuostabu, kad suvalgius šokoladinį užkandį vidudienį jus ištiko migrena.
Mano patarimas?
Valgykite reguliariai ir venkite praleisti valgį. Mėgaukitės tuo, ką valgote. Geriau mėgautis maistu ir atsipalaiduoti, nei stresuoti dėl to, kas turėtų būti vienas paprasčiausių gyvenimo malonumų. Nutukimas yra glaudžiai susijęs su stipriais migreniniais galvos skausmais. Jei turite antsvorio, galvos skausmų stiprumą galite sumažinti laikydamiesi kalorijų ribojimo programos ir sportuodami. Asmuo, kurio kūno masės indeksas (KMI) yra mažesnis nei 25, šešis kartus dažniau kenčia nuo stiprių migrenos priepuolių nei asmuo, turintis didelį antsvorį arba nutukęs.
Tai sudėtinga. Jaunoms motinoms dažnai sunku susirasti darbą, jų partneriai yra užsiėmę, o jūs turite laikytis nustatytų terminų. Taip pat reikia prižiūrėti namus, rūpintis vaikais arba tėvais ir išlaikyti juos laimingus. Toks stresas gali sukelti galvos skausmą. Galvos skausmą gali sukelti ir stipresnis stresas. Sunku išmokti valdyti stresą. Sunku išmokti valdyti stresą. Streso galima išvengti.
Biologinis grįžtamasis ryšys
Biologinis grįžtamasis ryšys leidžia geriau kontroliuoti savo skausmą. Manoma, kad šis metodas labai veiksmingai mažina migreninius galvos skausmus. Tai yra tai. Penki dalykai, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte migreną. Būtent tai sakau savo pacientams. Daugelį šių dalykų galite kontroliuoti - savo miegą, fizinius pratimus, vandens vartojimą ir mitybą, taip pat streso vengimą. Jaustis kontroliuojamam yra stiprus jausmas. Nors vaistai gali padėti, jie nėra vienintelis sprendimas. Ši informacija pateikiama darant prielaidą, kad jūsų diagnozė yra teisinga. Ji nėra skirta pakeisti tinkamą medicininę priežiūrą. Jei nesate tikri dėl savo diagnozės ar turite abejonių, pasitarkite su gydytoju.
